koktus

koktùs, -ì adj. (4) 1. širdį pykinantis, šleikštus: Koktus valgis verta vemti Krkl.

koktù n., kõktu: Kõktu pasidaryti (širdžiai) BŽ170. Taukai per tarpupirščius bėga, net koktu žiūrėt Žmt. Iš tokio puodo koktù valgyti Dkš.

2. šlykštus, bjaurus, nemalonus, atstumiantis: Girtas jis man koktus Mrs. Nebašnykas labai koktùs Lzd. Jis norėjo tvoti jai, kad nežlembtų tokiu kokčiu balsu rš. Veido spalvą užtvino koktaus geltonumo atspalvis rš. Iš tiesų jam šiandien koktus Geniulis su savo pašnibždėjimais ir baikštumu J.Dov.

koktù n. J, Brb, kõktu BŽ170, K; Š: Nė neatsižiūrėjo, matyt, jam koktu buvo BsPIV74. Kad ligonis yra namie, visai šeimynai koktù – kaip pasiaubti J. Nuėjus pas numirėlį, jam koktù pasidarė Srj. Tep daryt ne tik gėda, bet ir koktu Rud. Man koktu žiūrėt, kaip tu dirbi Jrb. | Jam (Lapinui) buvo labai koktu ir bijojo, kad kunigas nepaklaustų katekizmo V.Krėv. Man net koktu, kad žmogus turia turėt tokią kelionę dėl jūsų tinginio Vl. Man net koktù, kad tu nei šiap, nei tep darai Krok. Kai aš jam taip pasakiau, tai man net koktù pasidarė Žvr. Koktù buvo paprašyt, kad jis atiduotų man skolą Plv. Kad ėmė blevyzgot, tai net koktù pasidarė Alv. Net koktù, kad tie svečiai taip netikėtai užvažiavo Pkn. kõkčiai adv.: Prisiminė dabar įkyrus ir kokčiai įgrisęs muzikos motyvas rš.

3.

koktù n. graudu, liūdna, gaila: Koktu žiūrėti, kap ji verkia Mrj. Neit koktù klausyt apie jo vargus Plv. Jam pasidarė nuo tos dainos koktu Gl. | Koktù (blogai, prastai) tau bus Vl.

4.

koktù n. nejauku, baugu: Kai šuva staugia, man koktù Mrs. Kai pamąstau apie numirėlį, tai man koktu darosi Pbs. Naktį per girią eiti koktu Pun. Eiti ten yniai koktu Mrk. Pro kapines nakčia eit koktù Auk. Kad nebūt vienam tep koktu eit, pasėmė ir jį (katiną) rozu Smn. Jau kap pradeda kada labai griaudėt, tai ir man koktù darosi Ūd. Nei koktù klausytie tokių šnektų Lš. | Labai man koktu, kad jie tiek skolų prisivarė Srj.